Recenzijos apie mano kūrybą: šokis (2)
Šokio spektaklis „Metamorfozė“ ir tapybos paroda „Moters metamorfozė“
Publikuota: 2017-07-09,
„ROKIŠKIO SIRENA“ INFORMACIJA
Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis STARTAS įnešė naujų vėjų į kasdienybę, šokiravo, žavėjo unikalumu ir privertė „pasukti smegenis“, norint į viską pažvelgti kitu kampu. Liepos 8 d. pirmoji festivalio dalis uždaryta su trenksmu ir naujais potyriais. Neskubėkite nusiminti, nes rugsėjo 21 d. prasidės antroji festivalio dalis, kuri parodys tai, ko dar nematėte bei nustebins dar labiau!
Į tarptautinį šiuolaikinio meno festivalį STARTAS atvyko šiuolaikinio šokio kritikė, šokėja, Kauno šokio teatro „Aura“ studijos narė Justina Kiuršinaitė. Mergina pristatė savo judesio spektaklį „Metamorfozė“ bei tapybos darbus, kuriuose atskleidė savąsias vidines transformacijas.
Justinos Kiuršinaitės darbuose vaizduojami siurrealistiniai būtybių portretai. Jaunoji kūrėja kalbėjo, kad iš toli juose matomas agresyvumas, stiprybė, o portretai rėkte rėkia, norėdami pritraukti kiekvieno dėmesį. Tačiau iš arti matomas harmoningas balansas: portretuose įžvelgiamas pažeidžiamumas, subtilumas ir baimė.
Šokio spektaklis „Metamorfozė“ vaizdavo pirmuosius žingsnius kūrybos ir naujo gyvenimo etape, nagrinėtos vienatvės, bėjėgiškumo, pasimetimo temos. Nepaisant skausmo ir begalinių kančių, į dienos šviesą kelią skynėsi ryžtas ir viltis.
Šiuo šokio spektakliu ir tapybos paroda Justina Kiuršinaitė siekė ne tik atskleisti savo kūrybą, bet taip pat perduoti žinutę, kad žiūrovai nebijotų susidurti su savo vidinėmis baimėmis, skausmais, kančiomis ir iš viso to semtųsi stiprybės bei įkvėpimo.
„Aura 28“ – šiuolaikinis šokis kuria alternatyvų miesto ritmą
<...> Tolesnis ekskursijos maršrutas nuveda į Justinos Kiuršinaitės „Metamorfozę“ (choreohgrafė Justina Kiuršinaitė) vyksiančią tarp „Meno parko“ galerijos sienų. Reikia paminėti, kad tai ne pirmoji, bet sutrumpinta, pasirodymo versija. Ankstesnėje versijoje dominavo vidinio demono sutramdymo ir transformacijos pasakojimas, kartais virsdavęs pernelyg asmeniška išpažintimi. Versija, kurią pamatė ekskursijos dalyviai, priešingai, sutelkė tik trumpą žvilgsnį į vidinį autorės pasaulį. Šis žvilgsnis nespėjo tinkamai susifokusuoti, mėgindamas užčiuopti intensyvėjantį kismą scenoje. Nemačius išsamios ankstesnės versijos ar neskaičius Kiuršinaitės interviu, lengvai galima pasirodymą nurašyti į klampią identiteto politikos (angl. indentity politics) sferą, kurios pagrindą ir sudaro begalė (mikro)metamorfozių.
Klausimas lieka atviras – kas yra metamorfozė? Ar tai vidinė kova tarp binariškai išreikštų identitetų (vyras-moteris)? Ar tai tiesiog skausmingas pasimetimas savastyje? Nuolatinis procesas ar trumpalaikis proveržis? Viskas kartu? Niekas iš čia išvardintų? Šiuo atveju turinys užleidžia vietą ekspresijai, akcentuojant išdirbtą choreografiją.
Comments